Žirgų lenktynės – atradimas sporto ir pramogų mėgėjams

Senas tradicijas pasaulyje turintis žirgų lenktynių sportas įtraukia vis daugiau lietuvių. Taip sezonui perkopus į antrą pusę teigia žirgų lenktynių Lietuvoje organizatorė.

Evelinos Kolbasnik tikinimu, lietuviai menkai susipažinę su šia pramoga, tačiau išvydę ją lieka sužavėti.

„Galbūt mūsų tauta konservatyvi, labiau mėgstame lankytis tradicinių sporto šakų renginiuose ir retai paliekame komforto zoną norėdami išbandyti ką nors naujo, – teigė Raseinių hipodrome vykstančių lenktynių organizatorė. – Tačiau dar nė iš vieno, atvykusio pas mus pirmą kartą, neteko išgirsti nusivylimo dėl renginio.“

Žirgų lenktynės yra viena seniausių pasaulio sporto šakų, tačiau Lietuvoje jos vykdavo megėjiškai. Nebuvo aiškios lenktynių organizavimo sistemos, mažai dėmesio skirta ir žiūrovui.

Rekonstravus Raseinių hipodromą, pasikeitė ir požiūris į sportą. Dabar šis hipodromas yra vienintelis Baltijos šalyse, galintis organizuoti tarptautines lygiąsias žirgų lenktynes (kai žirgais joja žokėjai).

„Įvedėme aiškią sistemą – lenktynės vyksta kas trečią savaitgalį, tad žiūrovas gali planuoti atvykimus, – teigė E. Kolbasnik. – Be to, kiekvienas atvykęs gauna lankstuką su išsamia informacija apie bėgimus, juose dalyvaujančius žirgus. Įvedėme ir loteriją, kuri yra neatsiejama šio sporto dalis pasaulyje“.

Pasak organizatorės, visa tai davė vaisių – pasijautęs svarbesniu, žiūrovas ėmė labiau įsijausti į lenktynes ir renginį palikdavo su teigiamomis emocijomis. Be to, organizatoriai pastebėjo, kad didžiąją dalį žiūrovų sudaro atvykstantys iš didžiųjų Lietuvos miestų.

„Žirgų lenktynės šiandien ir anksčiau skiriasi kaip diena nuo nakties, – pripažino žirgų augintojas Kęstutis Skamarakas. – Renginys dabar kur kas profesionalesnis, be to, siekiama populiarumo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.“

  1. Skamarakas buvo vienas Raseinių hipodromo rekonstrukcijos iniciatorių. Investicijos į šį sporto objektą atsiperka – Lietuvoje pirmą kartą vyksta tarptautinės lenktynės, į jas atvyksta žirgų augintojų iš Lenkijos, turinčios kur kas gilesnes žirgų lenktynių tradicijas.

„Mūsų problema – trenerių ir žokėjų stoka, – aiškino K. Skamarakas, nesistebintis, kodėl dalis žirgų augintojų lenktynėms kviečia žokėjų iš Lenkijos. – Vis dėlto esame šio sporto pradininkai Baltijos šalyse, tad problemos bus išsprendžiamos su laiku. Juolab kad ir dabar hipodrome organizuojami užsiėmimai vaikams ir auginama jaunoji karta.“

Raseinių hipodrome šiemet vyko penkerios žirgų lenktynės, iki sezono pabaigos bus organizuojami dar keturi renginiai, artimiausias – rugpjūčio 7 d.