Stekas žirgų lenktynėse – ir drausminimui, ir skatinimui

Lietuvoje rengiamose žirgų lenktynėse šiemet pergales skinantis žokėjus Aleksandras Kabardovas sulaukė nuobaudos Lenkijoje – per svarbiausias metų žirgų lenktynes jis buvo diskvalifikuotas, nes per daug kartų sudavė žirgui steku (raitelių botagu). Tai žaloja žirgą ar jį skatina?

„Visų pirma, dalyvavau „Derby“ bėgime – ten emocijos didžiulės, – aiškino A. Kabardovas, neabejotinai geriausias į Lietuvą atvykstantis žokėjus. – Jojant žirgu žmogus susikaupia siekdamas kuo geriau valdyti žirgą, o tiesiojoje – maksimaliai išnaudoti jo galimybes. Nėra laiko skaičiuoti, kiek kartų panaudoji steką.“

Lenkijoje taisyklės leidžia per bėgimą suduoti žirgui steku 6 kartus – visus tiesiojoje, tokios pat taisyklės ir Lietuvoje regiamoms lenktynėms.

Fausta Poškutė septynerius metus buvo žokėja Lietuvoje rengiamose lenktynėse, dabar ji studijuoja žirgų mokslą ir lenktyninių žirgų vadybą Oksforde ir dirba su lenktyniniais žirgais Anglijos žirgyne.

„Per treniruotes steko nenaudojame, bet lenktynių metu tai, manau, geras dalykas, nes suvaldyti 400 kg sveriantį žirgą sunku, – aiškino mergina. – Stekas yra lengviausia priemonė parodyti žirgui, ko prašai.“

Steko naudojimas turi griežtas taisykles – jos draudžia suduoti žirgui į priekinę dalį.

„Pagal žirgo natūralią psichologiją, žirgas negali būti raginamas suduodant per petį ar dar arčiau galvos, nes taip stabdai žirgą, – dėstė F. Poškutė. – O jei suduodi į užpakalį, ragini žirgą bėgti.

Be to, jei duodi steku, kai žirgas ore, jokios naudos. Reikia suduoti, kai žirgas nuleidęs užpakalinę koją, taip skatinamas raumens įsitempimas.“

Anglijoje per lenktynes leidžiama žirgui suduoti 8 kartus, o Švedijoje – tik tris. Steko naudojimą sugriežtino ir Lietuva – anksčiau buvo leidžiama suduoti 8 kartus.

Gyvūnų gynėjai pasaulyje ne kartą išreiškė mintį, kad stekas neturėtų būti naudojamas jokiose lenktynėse, F. Poškutė į tai žiūri skeptiškai.

„Mes žirgams suteikiame aukščiausio lygio priežiūrą, šeriame geriausiais vitaminais, jais rūpinamasi kaip atletais, – teigė mergina. – Ir profesionalūs sportininkai atiduoda daugiau savęs nei kiti žmonės. Kaip ir žmonių, taip ir žirgų yra tinginių, tad jiems paraginti reikia steko.“
Kabardovas tikisi, kad Lenkijoje gauta pamoka bus išmokta. „Jei žirgas į steką nereaguoja, iš viso nėra prasmės jo naudoti“, – teigė patyręs žokėjus iš Lenkijos.
Poškutė su tuo sutinka: „Yra žirgų, kuriems nereikia steko. Esu gal penkias pergales iškovojusi be steko. Turėjau jį rankoje, bet nenaudojau – kai kuriems žirgams užtenka tik parodyti steką.“

Šiemet Raseinių hipodrome vyko ketverios žirgų lenktynės, nė per vieną renginį teisėjams neteko imtis drausminių nuobaudų dėl per dažno steko naudojimo.

„Galbūt nesame tokio karšto kraujo kaip kitų valstybių žokėjai“, – svarstė Evelina Kolbasnik, vienintelių žirgų lenktynių Lietuvoje organizatorė. Ji patikino, kad teisėjai atidžiai stebi žokėjų elgseną, tačiau pažeidimų dar neįžvelgė.

„Juolab kad ir žokėjai gali elgtis atsargiau, kadangi Lietuvoje didžioji dalis žokėjų nėra patyrę, todėl nenori rizikuoti naudodami steką“, – pabrėžė E. Kolbasnik.
Kabardovui gavus baudą, atidžiau į steko naudojimą žvelgs ir lenktynių Lietuvoje žiūrovai, atidesni privalės būti ir teisėjai. Žiūrovų akys į žokėjus bus nukreiptos liepos 16 d. – tuomet Raseinių hipodrome bus rengiamos Didžiosios žirgų lenktynės.